Baltarusija protestuoja: ar Rusija įsikiš, kad išgelbėtų „paskutinįjį Europos diktatorių“?
Minskas kreipiasi į Maskvą prašydamas paramos, vykstant smurtiniams protestams dėl tariamo rinkimų klastojimo
Minskas kreipiasi į Maskvą prašydamas paramos, nes pyktis dėl rinkimų klastojimo ir toliau auga
Getty Images
Pranešama, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kreipėsi į savo Rusijos kolegą Vladimirą Putiną, prašydamas paramos, nes viešieji neramumai ir toliau auga dėl tariamo rinkimų klastojimo buvusioje Sovietų Sąjungos valstybėje.
Protestuotojai užtvindė Minsko ir keleto kitų Baltarusijos miestų gatves po rugpjūčio 8 d. balsavimo, per kurį Lukašenka (nuotraukoje aukščiau su Putinu) laikėsi valdžios. plačiai paplitę kaltinimai dėl sukčiavimo rinkimuose .
Lukašenka tvirtina, kad Putinas pasiūlė jam visapusišką pagalbą, kad užtikrintų savo šalies saugumą, tačiau ekspertai prognozavo, kad Baltarusijos lyderio dienos yra suskaičiuotos. Forbes praneškite, kad Putino režimas ilgus metus alkanai žiūrėjo į Baltarusiją – taigi, ar Lukašenka ką tik įteikė Maskvai pretekstą aneksuoti prie jūros neturinčią buvusią sovietų respubliką?
Kas nutiko?
Anksčiau šį mėnesį vykusiuose karštuose rinkimuose neįtikėtinai tikėtina, kad 80,1 proc. balsų atiteko Lukašenkai, valdžiam nuo 1994 m. ir paprastai vadinamam paskutiniuoju Europos diktatoriumi.
Jo pagrindinė varžovė Svetlana Tikhanovskaja surinko vos 10,12%, nepaisant optimistinių prognozių apie buvusią mokyklos mokytoją. Priešingai, Lukašenkos palaikymas, regis, blėso po to, kai jis ėmė reaguoti į koronaviruso krizę ir sustingusią ekonomiką.
Prieštaringai vertinami balsavimo rezultatai sukėlė masinius protestus visoje šalyje, o vakar sostinėje Minske vykęs mitingas pritraukė apie 200 000 žmonių. Reuters pranešimus.
CNBC priduria, kad kai kurie protestuotojai mojavo raudona ir balta vėliava, kurią Baltarusija naudojo prieš Lukašenkai atimant valdžią, ir skandavo, kad Lukašenka atsistatydino ir mes nepamiršime ir neatleisime.
Protestus valdžia sutiko žiauria jėga – pranešama, kad mažiausiai du demonstrantai žuvo, o dar tūkstančiai buvo sulaikyti.
Kaip Rusija reaguos?
Rusija ir Baltarusija palaikė glaudžius formalius ryšius nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m., 1999 m. suformavusios dvipartinę Sąjungos valstybės viršnacionalinę organizaciją.
Kreipdamasis į Rusiją padėti numalšinti protestus, Lukašenka perspėjo, kad neramumų pasekmės gali išsilieti už Baltarusijos sienų. Globėjas sako.
Reikia susisiekti su Putinu, kad galėčiau su juo pasikalbėti dabar, nes tai nebėra grėsmė tik Baltarusijai, šeštadienį sakė A. Lukašenka, praneša valstybinė naujienų agentūra „Belta“. Ginti Baltarusiją šiandien yra ne ką mažiau nei ginti visą mūsų erdvę, sąjunginę valstybę... tie, kurie klajoja gatvėmis, dauguma to nesupranta.
Sekmadienį Minske kreipdamasis į šalininkus prezidentas tvirtino, kad NATO kariai yra prie mūsų vartų.
Lietuva, Latvija, Lenkija ir mūsų gimtoji Ukraina liepia surengti naujus rinkimus, tęsė jis ir pridūrė, kad Baltarusija mirs kaip valstybė, jei būtų surengti nauji rinkimai.
Jo kreipimasis dėl Rusijos pagalbos pateiktas praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Lukašenka smarkiai įtempė Maskvos ir Minsko santykius, teigdamas, kad Kremlius siunčia samdinius į Baltarusiją, kad nuverstų vyriausybę.
Kaip atrodytų Rusijos intervencija?
Neaišku, ko tiksliai Lukašenka nori iš Putino, tačiau kai kurie komentatoriai išreiškė susirūpinimą, kad Baltarusija galėjo suteikti Rusijai žalią šviesą įsikišti, rašo „Forbes“.
Šeštadienį savo pareiškime A. Lukašenka tvirtino, kad Rusija sutiko, kad pirmuoju prašymu bus suteikta visapusiška pagalba Baltarusijos Respublikos saugumui užtikrinti.
Tačiau pagal Karo studijų institutas 21:45 vietos laiku Baltarusijos valstybinė žiniasklaida redagavo reportažą apie Lukašenkos pareiškimą, kad įterptų komentarą, kad Lukašenka pakvies Rusijos pajėgas tik „išorės karinių grėsmių atveju“.
Tuo tarpu „The Moscow Times“. teigia, kad Putinas nenori kištis į situaciją Baltarusijoje.
Kremlius buvo atsargus atvirai remdamas Lukašenką žodžiais ar darbais, rašoma laikraštyje, kuriame pažymima, kad Rusijos žiniasklaida atvirai pranešė apie policijos piktnaudžiavimus Baltarusijoje, o žinomi valstybės veikėjai viešai ragino Rusiją palikti Lukašenką.
Tai labai toli nuo retorikos ir veiksmų, buvusių prieš Maskvos karinę intervenciją į Ukrainą 2014 m., kai Rusijos pareigūnai ir žinovai protestuotojus vadino antirusiškais fašistais, o jų naująją vyriausybę vadino chunta.
Vis dėlto, priduria Reuters, Rusija greičiausiai atidžiai stebės, kaip tęsiasi vykstantys protestai, nes Baltarusijoje yra dujotiekiai, kuriais Rusijos energija eksportuojama į Vakarus, o Maskva ją laiko buferine zona prieš NATO.
