„Boko Haram“: pagrobtos moksleivės „priverstos tapti kovotojomis“
Išgyvenusieji teigia, kad kai kurioms Čiboko merginoms buvo išplautos smegenys kovoti už Nigerijos islamistų grupuotę.

Pasak kitų pabėgusių belaisvių, kai kurios pernai „Boko Haram“ sučiuptos moksleivės buvo priverstos kovoti už teroristinę grupuotę, o islamistų kovotojai joms išplovė smegenis.
Liudininkai pasakojo BBC panorama kad kai kurios pernai iš Čiboko pagrobtos jaunos merginos buvo naudojamos terorizuoti kitus belaisvius ir vykdyti plakimus ir net žmogžudystes.
Viena iš išsigelbėjusiųjų papasakojo, kas atsitiko po to, kai ji atsisakė ištekėti už vieno iš kovotojų: „[Mergaitės] grįžo su keturiais vyrais, jie perpjovė [vyrams] gerkles mūsų akivaizdoje. Tada jie pasakė, kad taip nutiks kiekvienai merginai, kuri atsisako tuoktis.
Kitas pabėgęs pasakė: „Tie, kuriuos mačiau, yra visiškai beširdžiai. Net vyrai jų vengia, nes bijo“.
Tačiau nė viena moteris nekaltino merginų dėl to, ką jos padarė, sakydama, kad joms smegenis išplovė kovotojai. „Tai ne jų kaltė, jie buvo priversti tai padaryti“, – sakė vienas. Kiekvienas, kuris mato Čiboko mergaites, turi jų gailėtis.
„Amnesty International“ apskaičiavo, kad nuo praėjusių metų pradžios teroristai paėmė į nelaisvę daugiau nei 2000 moterų ir mergaičių. Didžiausias pagrobimas įvyko, kai balandį iš Čiboko buvo paimtos 276 moksleivės ir sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.
Belaisviai prievartaujami, kankinami, priverstinai vedami ir atsiverčia į religiją, kai kurie iš jų parduodami kaip sekso vergai. „Atrodo, kad jaunų moterų ir mergaičių grobimas ir žiaurumas yra „Boko Haram“ veiklos dalis“, – sakė Amnesty atstovė Netsanet Belay. Globėjas .
Nigerijos kariuomenė pradėjo puolimą prieš islamistus jų tvirtovėje šalies šiaurėje ir per pastaruosius mėnesius sugebėjo išgelbėti šimtus belaisvių.
Tačiau išgyvenusieji dabar susiduria su „mamuto užduotimi“ susitaikyti su patirtais siaubais, sako BBC Tulpė Mazumdaras.
„Negaliu išmesti vaizdų iš galvos“, – jai pasakė viena auka. „Matau, kaip skerdžiami žmonės. Aš tik meldžiuosi, kad košmarai negrįžtų“.