Theresa May „pernai į Siriją išsiuntė beveik 1000 karių“
Pranešama, kad tuometinis ministras pirmininkas aptarė bendrą dislokavimą su Prancūzija po to, kai Donaldas Trumpas pasitraukė
Mattas Dunhamas – WPA baseinas/Getty Images
Teigiama, kad Theresa May slapta svarstė galimybę siųsti iki 1000 britų karių į Siriją po to, kai Donaldas Trumpas praėjusiais metais paskelbė staigų JAV karių pasitraukimą iš karo draskomos šalies.
Telegrafas Išimtinai praneša, kad May, tuometinė ministrė pirmininkė, baiminosi, kad JAV prezidento šokiruojantis pranešimas, paskelbtas prieš išnaikinant Islamo valstybės (Islamo valstybės) vadinamąjį kalifatą, paliks džihadistams, kurie vis dar kėlė grėsmę JK, planuoti daugiau žiaurumų.
Anot laikraščio, ji aptarė planą, pagal kurį Londonas ir Paryžius pasiųs analogiškus tuo metu buvusius 2000 Amerikos karių, padalydami naštą 50–50.
Nors May galiausiai nusprendė atsisakyti tokio žingsnio, vienas šaltinis „Telegraph“ sakė, kad apie tai buvo tinkamai pagalvota per kelias pašėlusias dienas iki 2018 m. Kalėdų.
May kelias dienas bendravo su saugumo ir gynybos veikėjais, kad aptartų, ar Didžioji Britanija ir Prancūzija – dvi pagrindinės Amerikos partnerės koalicija – galėtų siųsti karius į Siriją, rašoma laikraštyje.
Diskusijos prasidėjo po to, kai JAV prezidentas staiga paskelbė apie tai Twitter gruodžio 19 d., kad jis išves visus JAV karius iš Sirijos.
Po istorinių pergalių prieš ISIS atėjo laikas parsivežti mūsų puikius jaunus žmones namo! jis parašė.
Pridedamame vaizdo įraše JAV prezidentas pasakė: laikas mūsų kariuomenei grįžti namo.
Trumpas paskelbė pergalę, tačiauIslamo Valstybėkalifatas dar nebuvo nugalėtas, o tūkstančiai kovotojų tebesilaiko Rytų Sirijoje.
––––––––––––––––––––––––––––––––– Jei norite apibendrinti svarbiausias istorijas iš viso pasaulio ir glaustą, gaivų bei subalansuotą savaitės naujienų darbotvarkę, išbandykite žurnalą „The Week“. Pradėkite bandomąją prenumeratą šiandien –––––––––––––––––––––––––––––––––
„The Telegraph“ rašo, kad į derybas buvo įtrauktas tuometinis gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas, kuris, kaip manoma, palaikė planą, tačiau tuometinis saugumo ministras Benas Wallace'as ir Artimųjų Rytų ministras Alistairas Burtas, matyt, į diskusijas nebuvo įtraukti.
Pranešama, kad planas nebuvo įgyvendintas dėl dviejų priežasčių. Pirma, kilo abejonių, ar Amerika suteiks reikiamą oro apsaugą ir logistinę paramą.
Antra, dėl siūlomo dislokavimo masto May turėjo gauti parlamento pritarimą ir buvo įtarimų, kad parlamentarai nepritars šiam žingsniui, ypač dėl to, kad ministrui pirmininkui trūko tvirtos daugumos Bendruomenių Rūmuose.
