Egiptas: atsisveikink su demokratija, sveiki Prezidente Sisi
Egiptas balsavo už Mursi ir jo islamo valdymą, tačiau Vakarai su džiaugsmu stebėjo, kaip kariškiai vėl perima kontrolę
MAHMUD KHALED / AFP / Getty Images
Taigi „arabų pavasaris“, tokia pat klaidinanti frazė kaip „masinio naikinimo ginklai“ ir taip pat nekritiškai priimta Vakarų politikos formuotojų, beveik visur sustoja.
Libija yra netvarka. Sirijoje tie, kurie kovojo prieš prezidentą Assadą, ką tik atidavė Alepą vyriausybės pajėgoms. Ir, ko gero, labiausiai nuvilia fantazuotojai Užsienio reikalų ministerijoje, Egiptas įsuko pilną ratą: Arabų pavasaris ten pasirodė esąs tik politinė Groundhog diena, vieną žiaurią karinę diktatūrą keičianti kita. Gegužės pabaigoje vyksiančiuose rinkimuose feldmaršalą Abdel Fattahą el-Sisi prezidentu rinks tie, kurie gali pasivargti balsuoti.
2012 m. įvykęs liaudies sukilimas sugebėjo išstumti oro pajėgų generolą Hosnį Mubaraką ir atvėrė kelią visuotiniams rinkimams, kuriuos įtikinamai (kaip ir tikėjosi dauguma žmonių) laimėjo Laisvės ir teisingumo partija, sąjungininkė su Musulmonų brolija. Mohammedas Mursi buvo tinkamai išrinktas prezidentu ir tada ėmėsi daryti tai, ką pažadėjo Musulmonų brolija ir ką jo pasaulėžiūros žmonės linkę daryti visur – jis entuziastingai ėmėsi islamizacijos programos.
Šios programos paprastai būna panašios, nesvarbu, ar jos taikomos Birmingamo mokykloms, ar visai šaliai, pavyzdžiui, Egiptui. Šariato teisė tampa aukščiausia ir visi, kurie trukdo, pašalinami – tariamai per protingą ir nuolatinį mikrobauginimą Birmingamo mokyklose arba dar energingiau Egipte, valdant Mursi. Tačiau Mursi turėjo aiškų savo veiksmų mandatą ir laimėjo dviejų žirgų lenktynes didesne persvara (51,7 proc.) nei prezidentas Obama 2012 m. (51,06 proc.).
Atrodytų, kad Egipte yra daug žmonių, kurie laimingai balsuoja už Musulmonų broliją. Tai tokie, kokie jie yra. Jie nori gyventi tradicinėje islamo visuomenėje. Tačiau liberalaus Vakarų elito siaubui ir nepasitenkinimui jie neišlaiko burkos ir bikinio testo. Dėl to Jungtinės Valstijos ir jų pudelis JK susitaikė su kariniu perversmu prieš Mursi.
Sunkiasvoriai islamistai gali būti nepatogi įgula, tačiau dabartinis Egipto karinis režimas vargu ar yra geresnis. Tūkstančiai Musulmonų brolijos rėmėjų buvo suimti ir, be abejo, su jais elgiamasi šiurkščiai – 2012 m. per demonstracijas prieš Mubaraką pamatėme, kaip ėjo Egipto slaptoji policija.
Kovo mėnesį Egipto teisėjas nuteisė mirties bausmę 529 vyrus už policijos pareigūno nužudymą. Balandžio 28 d. tas pats teisėjas atskiroje byloje pasmerkė pakarti dar 683 vyrus. Tai viršija mirties nuosprendžių skaičių, kurį po liepos 20-osios sąmokslo skyrė mėgstamiausias Hitlerio teisėjas Rolandas Friesleris.
Mursi šiuo metu yra teisiamas už įvairius nusikaltimus, įskaitant šnipinėjimą – nepaprastas, turint omenyje, kad prieš jį nukreiptą perversmą tikriausiai koordinavo JAV ir Saudo Arabija. Kaip ir Charleso I įžanginiai žodžiai per savo teismą 1649 m. – Aš žinočiau, kokia galia esu čia vadinamas – Morsi atsisakė pripažinti teismo teisėtumą. Paklaustas apie jo profesiją, jis pasakė paprastai: Egipto prezidentas. Gana.
Džiugu, kad nesikišimas į kitų šalių reikalus yra naujai sugalvota ir jau tvirtai įsitvirtinusi britų politikos tradicija. 2013 m. spalį Bendruomenių rūmų balsavimas dėl Sirijos įtvirtino naują konstitucinį etiketą – net ir nedidelio masto karinei intervencijai reikalingas Bendruomenių rūmų pritarimas. Žmonės džiaugiasi, kad SAS ryšių palaikymo pareigūnai padeda gelbėti Nigerijoje pagrobtas krikščionis moksleives, bet tiek to.
Tačiau, kaip bebūtų keista, mūsų politinis elitas laikosi beveik imperinio požiūrio, vertindamas Egipto žmones kaip nesugebančius priimti teisingo pasirinkimo laisvuose ir sąžininguose rinkimuose. Galbūt per daug jų apsistojo mokesčių mokėtojų lėšomis Didžiosios Britanijos ambasadoriaus rezidencijoje Kaire, kur prieškambaryje dominuoja didžiuliai, ūsuoti, Technicolor portretai tų architektūrinių imperialistų Lordo Kitchenerio ir generolo Gordono iš Chartumo.
Tai, kad žmonės nesugeba protingai pasirinkti, taip pat yra idėja, artima daugelio šiuolaikinės politinės pantomimos piktadarių, tokių kaip eurokratai ir BBC, širdžiai.
Pamanėte, kad net ir sumažėjus mūsų įtakai užsienyje, mes vis tiek būsime pasirengę palaikyti demokratiją. Kaip sakė Winstonas Churchillis, buvo pasakyta, kad demokratija yra pati blogiausia valdymo forma, išskyrus visas kitas, kurios buvo išbandytos.
