Kaip prasidėjo Čilės protestai
Prezidentas Sebastianas Pinera yra spaudžiamas sušvelninti masinius neramumus paprastai stabilioje Lotynų Amerikos valstybėje
Martinas Bernetti / AFP / „Getty Images“.
Šią savaitę Čilės miestuose kilo nauji gaisrai ir neramumai, nepaisant prezidento pastangų numalšinti didžiausią politinę krizę per tris dešimtmečius šalyje.
Protestuotojai susirėmė su riaušių policija sostinėje Santjage, apimtoje ašarinių dujų ir dūmų.
Štai ką reikia žinoti.
Kaip viskas prasidėjo?
Masiniai protestai prasidėjo spalio viduryje, kai kelionės Santjago metro sistema kaina buvo padidinta 4%. Studentai ragino miesto gyventojus nebemokėti už bilietus. Turniketas greitai peraugo į didesnes demonstracijas ir chaosą: plėšikavimas prekybos centruose, riaušės gatvėse ir 22 metro stočių padegimas. Vox .
Centro dešiniųjų prezidentas Sebastianas Pinera paragino įvesti nepaprastąją padėtį, įvedė komendanto valandą miestuose ir išsiuntė į gatves 20 000 karių, teigdamas, kad Čilė kariauja su galingu, nenumaldomu priešu.
Tačiau protestai paaštrėjo ir, remiantis naujausiais Teisingumo ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 20 žmonių, o 9 200 buvo sulaikyti. Išaugo demonstrantų reikalavimai, įskaitant geresnes pensijas, didesnius atlyginimus, mažesnes komunalinių paslaugų kainas ir geresnes viešąsias paslaugas.
Nors organizuotos nusikalstamos grupuotės pirmąją savaitę dominavo antraštėse dėl padegimų ir plėšimų, pasakojimas pasikeitė penktadienį, spalio 25 d., kai milijonas žmonių susirinko į taikią demonstraciją sostinėje, sako Voxas.
Minioms spalvingų demonstrantų besidriekiant Santjago magistralėse kiek tik akys užmato, puodų ir keptuvių čiurlenimas šaukštais – triukšmas, tapęs populiariojo sukilimo garso takeliu, rėžė ausis, sakoma pranešime. „Santiago Times“. .
Laikraštis rašo, kad daugiau nei 5% šalies gyventojų dalyvavo proteste, kuris apibūdinamas kaip didžiausias pavienis žygis nuo mirštančio Augusto Pinocheto diktatūros, kuris prižiūrėjo Čilės socialistinės vyriausybės karinį perversmą 1973 metais ir valdė iki 1990 metų.
Kaip Pinera reagavo?
Nuo to laiko prezidentas atsiprašė už savo pradinį požiūrį ir pasiūlė malonesnį toną. Jis savo kabinete pakeitė aštuonis ministrus ir sustabdė metro kainų kilimą.
Pinera, pats būdamas milijardierius verslininkas, ragino sudaryti naują socialinį paktą, žadėdamas didesnius mokesčius turtingiesiems, kad padidėtų minimalus atlyginimas ir pensijos, sumažintų vaistų kainas ir pagerintų sveikatos draudimą.
Tačiau vietiniame dienraštyje „La Tercera“ paskelbta apklausa, kurią atliko Čilės apklausų vykdytojas „Cadem“, parodė, kad 80 % čiliečių manė, kad reformos buvo netinkamos.
Apklausa parodė, kad Pineros pritarimo reitingas nukrito iki 14%, tai yra žemiausias Čilės prezidento rodiklis nuo tada, kai prieš tris dešimtmečius šalis grįžo į demokratiją. Reuters .
––––––––––––––––––––––––––––––––– Jei norite apibendrinti svarbiausias istorijas iš viso pasaulio ir glaustą, gaivų bei subalansuotą savaitės naujienų darbotvarkę, išbandykite žurnalą „The Week“. Gauk savo pirmi šeši numeriai nemokamai –––––––––––––––––––––––––––––––––
Naujienų agentūra pažymi, kad Čilė, didžiausia pasaulyje vario gamintoja, ilgą laiką buvo viena iš labiausiai klestinčių ir stabiliausių laisvosios rinkos ekonomikų regione. Tačiau įsišaknijusi nelygybė ir didėjančios pragyvenimo išlaidos buvo pagrindinės protestų priežastys.
Jame priduriama, kad panašios scenos pastaraisiais mėnesiais vyksta viso pasaulio miestuose – nuo Honkongo iki Beiruto iki Barselonos, ir jame jaučiamas bendras pyktis ant valdančiųjų elito.
Tačiau Eugenio Tironi, politikos konsultantas Santjage, pasakoja Finansiniai laikai kad Čilės protestai yra labiau spontaniški ir decentralizuoti nei kiti protestai.
Kas bus toliau?
JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė, buvusi Čilės prezidentė Michelle Bachelet paskelbė, kad siunčia komandą tirti kaltinimus dėl protestuotojų žmogaus teisių pažeidimų.
Tuo tarpu Vox pažymi, kad daromas spaudimas sušvelninti neramumus prieš pasaulio lyderiams atvykstant į Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) susitikimą Santjage lapkričio viduryje. Čilės sostinėje gruodį taip pat vyksta COP 25, JT klimato kaitos konferencija. Laikrodis tiksi, bet sprendimai lieka sunkiai suprantami, sako Voxas.
