Černobylio miško gaisras: ar visuomenei gresia pavojus?
Atmosferos radiacijos šuoliai draudžiamojoje zonoje po įtariamo padegimo
Geigerio skaitiklis gaisro vietoje rodo padidėjusį radiacijos lygį
Getty Images
Ukrainos pareigūnai perspėjo, kad dėl didžiulių miškų gaisrų Černobylio draudžiamojoje zonoje atmosferos spinduliuotė pakilo iki 17 kartų daugiau nei įprastai.
Šeštadienį du gaisrai kilo netoli 1986 m atominės elektrinės katastrofa , o pirmadienį ugniagesiai vis dar kovoja, kad sutramdytų didesnį gaisrą.
Yra blogų naujienų, rašė Ukrainos valstybinės ekologinės inspekcijos vadovas Jegoras Firsovas. Facebook įrašas . Gaisro centre radiacijos lygis yra aukštas.
Kas nutiko?
Du gaisrai, apėmę atitinkamai apie 12 arų ir 50 akrų, kilo šeštadienio popietę netoli Vladimirovkos kaimo, negyvenamoje Černobylio draudžiamojoje zonoje. CNN pranešimus.
Vaizdo įraše, esančiame kartu su savo „Facebook“ įrašu, ekologinės inspekcijos vadovas Firsovas matomas laikantis Geigerio skaitiklį, rodantį 2,3, o norma yra 0,14, jis paaiškina matavimus, kurie nurodo mikrosivertą per valandą (μSv/h). .
Didžiausias leistinas natūralios foninės spinduliuotės kiekis yra 0,5 μSv/val., pranešė Ukrainos greitosios pagalbos tarnybos.
Prahoje įsikūrusi naujienų organizacija Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas (RFERL) praneša, kad šeštadienį daugiau nei 130 ugniagesių, trys orlaiviai ir 21 transporto priemonė buvo dislokuoti gesinti didesnį gaisrą, o dar 14 ugniagesių gesino mažesnį gaisrą.
1000 kvadratinių mylių draudžiamąją zoną aplenkė gamta, nes gyventojai buvo evakuoti po Černobylio atominės elektrinės sunaikinimo, o miškų gaisrai yra dažni, priduria naujienų svetainė. Insaideris .
Tačiau valdžia mano, kad paskutiniai gaisrai kilo dėl padegimo.
Taigi, kaip kilo gaisras?
Policija sostinėje Kijeve, esančioje maždaug 60 mylių į pietus nuo Černobylio, pranešė atpažinusi vyrą, kuris, jų manymu, sukėlė gaisrus.
Miesto pajėgų pranešime teigiama, kad neįvardytas įtariamasis yra 27 metų gretimo Rahivkos kaimo gyventojas. Vyriškis, kuriam kol kas oficialių kaltinimų nepateikta, tyrėjams sakė, kad šiukšles ir žolę padegė savo malonumui.
––––––––––––––––––––––––––––––––– Jei norite apibendrinti svarbiausias istorijas iš viso pasaulio ir glaustą, gaivų bei subalansuotą savaitės naujienų darbotvarkę, išbandykite žurnalą „The Week“. Pradėkite bandomąją prenumeratą šiandien –––––––––––––––––––––––––––––––––
Ekologinės patikros vadovas Firsovas savo Facebook įraše teigė, kad piliečiai pavasario ir rudens sezonais reguliariai padegindavo žolę – už pažeidimą gresia 175 UAH (5,20 GBP) bauda.
Firsovas paragino Ukrainos parlamentą gerokai sugriežtinti bausmes, kad būtų išvengta tolesnių gaisrų.
Jis rašė, kad pavasarį ir rudenį neatsargių piliečių kūrenami žole problema mums jau seniai yra labai opi problema. Kasmet matome tą patį vaizdą – visuose regionuose dega laukai, nendrės, miškai.
Tačiau policija, tirianti praėjusio savaitgalio gaisrus, pradėjo tyrimą dėl miškų ūkio naikinimo, už kurį gali būti baudžiama didelėmis baudomis arba įkalinimu iki penkerių metų, praneša RFERL.
Ar visuomenei gresia pavojus?
Nepaisant nerimą keliančių radiacijos viršūnių, užfiksuotų gaisrų centre, neatrodo, kad Kijevas ir jo apylinkės būtų paveikti. .
Ukrainos Pasirengimo ekstremalioms situacijoms ir radiacinės stebėsenos departamento sekmadienį paskelbtame pareiškime teigiama: Galima teigti, kad nuo balandžio 5 d. 17 val. gaisras draudžiamojoje zonoje ir besąlyginis (privalomas) iškeldinimas neturėjo įtakos radiacinei situacijai Kijeve ir priemiesčiai.
Nereikia bijoti atidaryti langų ir išvėdinti namus, pridūrė Firsovas socialiniame tinkle „Facebook“ apie radiacijos tyrimų rezultatus.
