Kas nutiko kruviną sekmadienį?
Buvusiam britų parašiutininkui gresia kaltinimai žmogžudyste dėl dviejų žmogžudysčių Londonderyje 1972 m.
Šiaurės Airijos prokurorai paskelbė, kad buvęs britų parašiutininkas bus apkaltintas žmogžudyste, susijusia su kruvinojo sekmadienio žmogžudystėmis Londonderyje 1972 m.
Buvusiam kariui, žinomam tik kareivio F vardu, gresia kaltinimai dėl Jameso Wray ir Williamo McKinney nužudymo bei pasikėsinimo nužudyti Josephą Frielį, Michaelą Quinną, Joe Mahoną ir Patricką O’Donnellą.
Tačiau Šiaurės Airijos prokuratūra teigė, kad nėra pakankamai įrodymų, kad būtų pateikti kaltinimai 16 kitų karių.
Jameso Wray brolis Liamas papasakojo BBC jis labai nuliūdo dėl kitų šeimų, žuvusių per eitynes už pilietines teises 1972 m. sausio 30 d.
Jų širdys turi būti sudaužytos, sakė jis. Tai buvo liūdna diena, bet Wray šeimai palengvėjo.
Kruvinasis sekmadienis buvo vienas liūdniausių Šiaurės Airijos rūpesčių epizodų. Britų kareiviai nušovė 13 žmonių, kurie apšaudė uždraustą demonstraciją katalikiškame Bogsaido rajone Deryje. 14-as žmogus vėliau mirė.
Gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas sakė, kad vyriausybė padengs kario teisines išlaidas ir suteiks jam socialinę paramą.
Esame dėkingi tiems kariams, kurie drąsiai ir puikiai tarnavo siekdami taikos Šiaurės Airijoje, sakė jis. Mūsų buvusio aptarnaujančio personalo gerovė yra nepaprastai svarbi.
Kruvinas sekmadienis: kas nutiko tą dieną
Žudynės vyko didėjant įtampai tarp Šiaurės Airijos katalikų bendruomenių ir britų armijos. Kariai pirmą kartą atvyko į provinciją 1969 m., siekdami kovoti su nacionalistine IRA ir numalšinti religinį smurtą tarp katalikų ir protestantų. 1972 m. pradžioje riaušės prieš armiją buvo įprastas dalykas ir daug kareivių bei civilių žuvo. Reikalai pasisuko sausio 30 d., kai katalikų eitynės, protestuojančios prieš britų vykdomą internavimo politiką be teismo įtariamiems airių nacionalistams, baigėsi tragedija. Apskaičiuota, kad eitynėse dalyvavo 3000–30 000; tikrasis skaičius dabar laikomas nuo 10 000 iki 15 000. Bėdos įsiplieskė, kai Bogside buvo užblokuotas pasiūlytas žygio maršrutas, o barikadas valdę britų kariai panaudojo vandens patranką, ašarines dujas ir gumines kulkas, kad išvaikytų riaušininkus. Tokios scenos tuo metu nebuvo neįprastos, tačiau po pietų pasirodžius pranešimams apie IRA snaiperį, kuris buvo pastebėtas rajone, situacija greitai paaštrėjo. Susirūpinus, kad į karius gali būti šaudoma, parašiutų pulkas buvo išsiųstas į Bogside su įsakymu suimti protestuotojus. Chaosui paaštrėjus, buvo duotas įsakymas pradėti šaudyti gyvaisiais šoviniais. Pirmasis žuvo 17-metis Jackie Duddy, kuriam buvo šauta į nugarą, kai jis bėgo iš minios persekiojusios Paraso. Jis stovėjo šalia kunigo, tėvo Edvardo Deilio, kai buvo nukentėjęs.
Nors iš štabo buvo išsiųstas įsakymas nutraukti ugnį, kilus sumaiščiai daugelis kareivių ir toliau šaudė gyvai – per 25 minutes buvo paleista daugiau nei 100 kareivių. Dar 12 žmonių, tarp jų dar šeši paaugliai, žuvo, o dar 14 buvo sužeisti: 12 buvo nušauti, o du numušė kariuomenės transporteriai. Didžiosios Britanijos vyriausybė iš pradžių tvirtino, kad desantininkus apšaudė IRA nariai. Tačiau jokie liudininkai nepatvirtino šių teiginių, nė vienas karys nebuvo sužeistas, kulkų ar vinių bombų nebuvo rasta.
Vietoj to, susirinkusieji, įskaitant vietos gyventojus ir britų bei airių žurnalistus, sakė, kad kariai šaudė į žmones, bėgančius iš įvykio vietos ir prižiūrinčius sužeistuosius. Po tragedijos įtūžusi minia sudegino Didžiosios Britanijos ambasadą Airijos sostinėje Dubline. Dėl „Kruvinojo sekmadienio“ buvo atlikti du tyrimai. Pirmasis, Widgery tribunolas, prižiūrimas lordo vyriausiojo teisėjo barono Widgery, buvo sušauktas iškart po šaudynių ir didžiąja dalimi atleido britams nuo baudžiamosios atsakomybės, nors jame dalyvaujančių karių veiksmai buvo apibūdinti kaip besiribojantys su neapgalvotais.
Tuo metu daugelis išvadų pasmerkė, o 1998 m. tuometinis ministras pirmininkas Tony Blairas įkūrė Saville tyrimą, kad dar kartą pažvelgtų į tragediją.
12 metų trukęs tyrimas, kuriam vadovavo Lordas Saville'as ir kuris buvo paskelbtas 2010 m., padarė išvadą, kad kareiviai iššovė pirmąjį šūvį be įspėjimo ir kad daugelis aukų akivaizdžiai bėga arba bandė padėti kitiems.
Saville ataskaita atleido žuvusiuosius, o tuometinis ministras pirmininkas Davidas Cameronas valstybės vardu oficialiai atsiprašė aukų.
Tai, kas nutiko kruviną sekmadienį, buvo ir nepateisinama, ir nepateisinama, sakė jis. Vyriausybė yra galutinai atsakinga už ginkluotųjų pajėgų elgesį, todėl labai apgailestauju dėl to vyriausybės ir šalies vardu.
