Ko Rusija nori Centrinėje Afrikoje?
ES ir JT atidžiai stebi šliaužiantį Rusijos buvimą karo draskomoje šalyje
Centrinės Afrikos Respublikoje nuo 2012-ųjų buvo negailestingas smurtas
Getty Images
Europos lyderiai šią savaitę sutiko sustiprinti savo taikos palaikymo pastangas Centrinės Afrikos respublikonų (CAR) regione, augant susirūpinimui dėl Rusijos vaidmens kruvinajame šalies pilietiniame kare.
Manoma, kad 2012 m. prasidėjusiame trišaliame vyriausybės pajėgų, krikščionių ekstremistinės milicijos ir islamistų sukilėlių konflikte žuvo tūkstančiai žmonių. Afrikos tauta yra viena iš kelių trapių valstybių žemyno viduryje, kurią iš dalies destabilizavo ginklai ir kovotojai, išsilieję iš Libijos po to, kai 2011 m. buvo nuverstas pulkininkas Muammaras Gaddafi, „Wall Street Journal“. (WSJ) praneša.
JT remiama respublikos vyriausybė šiuo metu kontroliuoja vos trečdalį viso šalies ploto ir stengiasi palaikyti tvarką sostinėje Bangyje. Užsienio politika prideda.
Pastaraisiais metais tiek ES, tiek JT dislokavo taikos palaikymo misijas, kad padėtų apmokyti vyriausybės pajėgas kovoti su sukilėliais. ES taip pat teikia strategines konsultacijas vyriausybių ministerijoms ir prezidento biurui bei teikia šimtus milijonų eurų humanitarinę pagalbą.
Tačiau šliaužianti, tačiau reikšminga kitos supervalstybės įtaka buvusioje Prancūzijos kolonijoje kelia nerimą.
Didėjantis Rusijos buvimas – tiek kariniu, tiek diplomatiniu požiūriu – sukėlė baimę, kad Maskva gali siekti įsitvirtinti regione, kuriame Vakarų Europos šalys anksčiau turėjo reikšmingiausių istorinių ir prekybinių ryšių.
Kai praėjusiais metais Centrinės Afrikos Respublika (CAR) paprašė pagalbos kovojant su plėšikaujančiomis milicija, buvusi kolonijinė Prancūzija pasiūlė ginklus, kuriuos atėmė Somalyje. Reuters pranešimus. Tačiau Rusija prieštaravo ir vietoj to paaukojo savo ginklus.
Šis naujas CAR ir Rusijos bendradarbiavimas baigėsi šių metų rugpjūtį abiejų šalių pasirašytu kariniu susitarimu, kuris atvėrė kelią Maskvai imtis vadovaujančio vaidmens rengiant respublikos karinį personalą.
WSJ priduria, kad Maskva anksčiau šiais metais pristatė lengvuosius ginklus savo saugumo pajėgoms ir nurodė, kad jiems apmokyti dislokavo penkis karinius instruktorius ir 170 civilių, o tai, pasak vyriausybės, sustiprins jų dvišalį karinį bendradarbiavimą.
Bet ką Maskva gauna mainais?
The BBC Afrikos saugumo korespondentas Tomi Oladipo sako, kad Rusija visada tvirtino, kad jos veiksmai buvo atsakas į CAR pagalbos prašymą.
Tačiau tarp susitarimų, kuriuos pasirašė dvi šalys, yra vienas, susijęs su kasybos tyrinėjimais, priduria Oladipo. CAR turi daug deimantų, aukso ir urano telkinių. Tiesą sakant, Maskva pripažino, kad susitarimas, jos pačios žodžiais tariant, yra „abipusiai naudingas“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Artiomas Kožinas sakoma kovo mėnesį paskelbtame pareiškime kad buvo pradėtos žvalgybos ir kasybos žvalgybos koncesijos ir kad Rusijos vyriausybė mano, kad šie projektai padės stabilizuoti ekonominę situaciją CAR, paskatins infrastruktūros statybą ir taps pagrindu pritraukti papildomų investicijų į šalies ekonomiką.
Tačiau ne visi mano, kad Rusijos planai Afrikai į pietus nuo Sacharos apsiribos kasyba.
Nuo tada, kai 2014 metais Vakarų šalys paskelbė sankcijas Rusijai už Krymo aneksiją, Maskva pasirašė 19 karinio bendradarbiavimo susitarimų Afrikoje į pietus nuo Sacharos, įskaitant su Etiopija, Nigerija ir Zimbabve, praneša Reuters. 54 žemyno šalys Jungtinėse Tautose – trys iš kurių bet kuriuo metu yra Saugumo Taryboje – sudaro didžiausią organizacijos balsavimo bloką ir vieną nuosekliausių jos narių, todėl jos yra patrauklios Rusijai sąjungininkės.
Ar ateityje Saugumo Tarybos balsavime Rusija žiūrės į Afriką į pietus nuo Sacharos kaip sąjungininkę, ar ne.
Tačiau, kaip naujienų svetainei sakė antropologas ir istorikas iš Rusijos Afrikos studijų instituto Dmitrijus Bondarenko: Vakarai nėra labai mylimi daugelio šalių. Ir daugelis mato Rusiją kaip šalį, kuri priešinsis Vakarams.
