Macronas abejoja penkerių metų darbo reformos plano patikimumu
Kol Prancūzija laikosi naujos ekonomikos strategijos, sąjungos planuoja streikus
Emmanuelis Macronas tikisi sutelkti palaikymą „One Planet“ viršūnių susitikime
Seanas Gallupas / Getty Images
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žaidžia dėl penkerių metų darbo reformos strategijos, kad atgaivintų savo politinį impulsą ir ištrauktų Prancūziją iš ekonomikos vėžių, tačiau profesinių sąjungų lyderius dar reikia įtikinti.
Ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as šįryt oficialiai pradeda informuoti profesines sąjungas, tačiau platūs plano bruožai jau žinomi. Savaites trukusios derybos su profesinių sąjungų vadovais jau privertė pasiekti tam tikrų kompromisų.
Pagal programą Prancūzijos įmonės gaus daugiau galių samdyti ir atleisti, derėtis dėl darbuotojų darbo valandų ir atlyginimų, sumažinti darbuotojų komitetų skaičių, apriboti išeitines išmokas ir išplėsti klausimų, dėl kurių darbdaviai gali derėtis tiesiogiai su darbuotojais, sąrašą. Reuters pranešimus.
„Tai programa, kuri meta iššūkį dešimtmečius trukusiam ekonominiam nelankstumui statistinėje Prancūzijoje ir pasitvirtino daugiau nei paskutiniai trys šalies lyderiai“, Bloombergo Markas Deenas rašo. Jo tikslas, anot jo, padidinti užimtumą pasitelkiant laisvosios rinkos mąstymą.
Macronas susiduria su iš pažiūros nelanksčiomis sąjungomis, 9,5 procento nedarbo lygiu ir jo asmeninio populiarumo nuosmukiu. Naujausios apklausos rodo, kad 39 metų lyderio rinkėjų nepasitenkinimo reitingas išaugo nuo 43 procentų liepą iki 57 procentų rugpjūtį. Globėjas pranešimus.
Kyla rizika, kad Macrono strategija gali žlugti, kaip ir jo pirmtakų, ir pasitikėjimas, skatinantis Prancūzijos ekonomikos atsigavimą, gali išgaruoti, teigia Bloomberg.
„Darbo įstatymas nustatys toną visai Macrono kadencijai“, – sakė įtakingo Medef verslo lobisto vadovas Pierre'as Gattazas.
Seimas darbo reformoms pritarė specialia pagreitinta tvarka.
„Tačiau opozicija pasireikš gatvėse, kitą mėnesį planuojama surengti streikus ir demonstracijas“, – rašo „The Economist“. „Tiesioginiai E. Macrono rūpesčiai dar nesibaigė.
