Ukraina: kodėl Kijevo protestai tapo tokie žiaurūs?
Kai kurie analitikai teigia, kad smurtas yra tiesioginis Rusijos įsikišimo į Ukrainą rezultatas

2014 AFP
Vakarykščio smurto Ukrainoje mastai, per kuriuos žuvo daugybė žmonių, daugelis – policijos snaiperių rankose, daugelį nustebino.
Tačiau analitikai teigia, kad konfliktas bręsta jau kurį laiką, o dabar jis pažengė toli už ginčo dėl narystės ES.
Kas slypi už smurto?
Nesantaika prasidėjo praėjusį rudenį, kai demonstrantai išėjo į gatves protestuoti prieš vyriausybės paskutinę minutę atmetus prekybos susitarimą su Europos Sąjunga. Daug metų buvo įdėtas darbas, o prezidento V. Janukovyčiaus / „volte-face/“ šalyje buvo vertinama kaip dar viena kapituliacija valdančiojo režimo Rusijos mokėtojams.
Protestai prasidėjo nuo studentų, rašo Jeilio universiteto istorijos profesorius Timothy Snyderis Niujorko knygų apžvalga , bet greitai prie jų prisijungė vidutinio amžiaus SSRS Afganistano karo veteranai. „Saugoti „savo vaikų“ atėjo buvę Raudonosios armijos kariai ir karininkai, daugelis iš jų turėjo mūšio lauko žaizdų randus. Kai riaušių policija atėjo mušti protestuotojų, populiarus judėjimas susivienijo, o problema perėjo nuo Europos susitarimo žlugimo prie daug platesnės ir svarbesnės „padorumo gynybos“.
Be to, yra prezidento, kuris daug prieš prasidedant demonstracijoms buvo skaldyta asmenybė. „Janukovyčiaus mandatas visada buvo beprasmis, remiantis rinkimais, kurie plačiai laikomi suklastotais“, Laikai pranešimus.
Kai prezidentas sausio 16 d. priėmė plataus masto naujus įstatymus, kurie panaikino visuomenės žodžio ir susirinkimų laisves ir kartu panaikino keletą likusių jo paties vykdomosios valdžios kontrolės priemonių, protestai išaugo. „Prisijungė žmonės iš miestų ir kaimo, žmonės iš visų šalies regionų, visų politinių partijų nariai, jauni ir seni, krikščionys, musulmonai ir žydai“, – sako Snyderis.
Priėmus naujus teisės aktus, anksčiau taikūs protestai įgavo žiaurų posūkį – žuvo dešimtys žmonių. Snyderis teigia, kad vyriausybės priemonės turėjo Rusijos įsikišimo požymių: „Sausio 16 d. diktatūros įstatymai akivaizdžiai buvo pagrįsti Rusijos modeliais ir juos pasiūlė Ukrainos įstatymų leidėjai, glaudžiai susiję su Maskva. Atrodo, kad jie buvo Rusijos sąlyga finansinei paramai Janukovyčiaus režimui. Prieš juos paskelbiant, Putinas pasiūlė Ukrainai didelę paskolą ir pažadėjo sumažinti Rusijos gamtinių dujų kainą.
Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas šią savaitę laikėsi griežtos Kremliaus linijos, reikalaudamas, kad V. Janukovyčius išlaikytų savo dabartinį kursą: „Žinoma, mes tęsime bendradarbiavimą su Ukrainos partneriais visomis anksčiau sutartomis kryptimis... Būtina, kad patys partneriai išlaikyti savo tonusą, o aktyvios Ukrainos valdžios institucijos būtų teisėtos ir veiksmingos, o ne kaip kilimėlis prie durų visiems valytis kojas“, – sakė D. Medvedevas.
Kur toliau?
Kai kurie analitikai mano, kad smurtas gali sukelti pilietinį karą. Bet ar tai tikėtina? Orysia Lutsevych, Ukrainos ekspertė iš Londono „Chatham House“ ekspertų grupės JAV šiandien kad, jos nuomone, protestai nerodo ilgalaikio konflikto pradžios.
„Tai nevirs pilietiniu karu, nes tie, kurie palaiko vyriausybę, nėra pasirengę rizikuoti savo gyvybėmis“, – sakė ji. „Ukraina neskils, nes nėra daug ukrainiečių, kurie palaiko smurtą prieš civilius. Tai nepavirs į muštynes su žmonėmis. Iš esmės tai tik civiliai kovoja su riaušių policija.
Joergas Forbrigas iš JAV Vokietijos Maršalo fondo nesutinka. „Yra tikimybė, kad tai gali nekontroliuojamai virsti ukrainiečių konfrontacija“, – sakė jis Bloombergas .
Rutgerso universiteto profesorius ir Ukrainos reikalų ekspertas Aleksandras Motylis „The Atlantic“[5] sakė, kad išsiskyrimas iš tikrųjų gali būti geriausias įmanomas rezultatas. Pasak jo, jei rytinės provincijos eitų savo keliu, „[likusiosios Ukrainos] ekonomika automatiškai pagerėtų, politika automatiškai pagerėtų, Ukraina automatiškai taptų demokratiškesnė, turtingesnė, klestėjusi ir stabilesnė“.
Ar tarptautinė bendruomenė gali ką nors padaryti?
ES sutiko įvesti sankcijas Ukrainos pareigūnams, „atsakingiems už smurtą ir per didelę jėgą“ sostinėje. ES užsienio reikalų ministrai pasiūlė įšaldyti turtą ir uždrausti vizas. JAV paskelbė, kad imsis panašių priemonių.
„The Times“ teigia, kad „Europos sankcijų planas yra sveikintinas, bet nepakankamas“. Vienintelė išeitis – Janukovyčius išvykti. „Kuo anksčiau jos vadovai sutiks, kad jų laikas baigėsi, tuo geriau. Tą dieną Europa gali paskubinti ir sutrumpinti kraujo praliejimą, tvirtai stodama prieš vyriausybę, kuri prarado teisę valdyti“, – rašo „The Times“.